T.Pačėso gainiotas ukrainietis: kai kuriems trenerio emocijos trukdo (interviu)

Nors Ukrainos rinktinė buvo mačo šeimininkė, vienintelis Denisas Lukašovas trečiadienį „Lietuvos ryto“ arenoje galėjo pasijusti kaip namuose. Praėjusį sezoną Lietuvos sostinėje užbaigęs gynėjas su Krepšinis.lt kalbėjosi apie keistas rungtynes su Kosovu Vilniuje ir trenerio Tomo Pačėso vadovavimo įpročius.

Kol Ukrainos krepšininkai po rungtynių klaidžiojo arenos koridoriuose ieškodami išėjimo, D. Lukašovas ją paliko paskutinis – 27-erių įžaidėjas ilgokai šnekučiavosi su „Lietuvos ryto“ trenerių štabo atstovu iš Ispanijos Alberto Blanco, glebėsčiavosi su kitais klubo darbuotojais.

Praėjusią žiemą sulaukęs T. Pačėso kvietimo, jis iš Saratovo „Avtodor“ (Rusija) klubo persikėlė „Lietuvos rytą“ . Bet sublizgėti Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) D. Lukašovui nepavyko – naujokas per rungtynes vidutiniškai pelnydavo po 4,3 taško, atlikdavo 2,7 rezultatyvaus perdavimo ir atkovodavo 2,9 kamuolio.

Toks pasirodymas nepaskatino klubo pratęsti sutarties, ir vasarą ukrainietis praleido būdamas laisvuoju agentu. Tiesa, žaidimo praktikos D. Lukašovui suteikė Ukrainos rinktinė, kuriai jis atstovauja nuo 2011 metų.

Trečiadienio vakarą Europos čempionato atrankos dvikovoje gynėjas surinko 9 taškus, 4 atkovotus kamuolius ir 3 rezultatyvius perdavimus, o ukrainiečiai be jokio vargo sutriuškino Kosovą 100:61.

Krepšinis.lt jau rašė, kad Ukraina nėra pripažinusi 2008 metais paskelbtos Kosovo nepriklausomybės ir nepalaiko diplomatinių santykių su Priština, todėl kosovietiškus pasus turinčių krepšininkų vizitą teko perkelti į kitą šalį. Ukrainos krepšinio federacija (FBU) mačui pasirinko Lietuvą.

Visiškai kitaip klostėsi pirmoji tarpusavio akistata Mitrovicoje: tuomet šeimininkai kaip reikiant patampė nervus Ukrainos komandai, kuri laimėjo tik 70:63.

„Jiems tai buvo pirmas oficialus mačas namuose. Jam buvo labai gerai pasiruošta, susirinko daugybė žmonių, buvo daug triukšmo. Kosoviečiai nuo pirmų sekundžių parodė, kad tądien kausis iki paskutinio kraujo lašo. Išėjo labai sunkios rungtynės. O mačas Vilniuje jau buvo kita istorija. Prieš jį niekas negalvojo, kad laimėsime 30 ar daugiau taškų. Buvome labai susikaupę, pasimokę išvykoje. Todėl toks ir rezultatas“, – Krepšinis.lt kalbėjo D. Lukašovas.

Su varžovais ukrainiečiai nuo pirmų minučių išdarinėjo, ką norėjo, tad rungtynės praėjo be didesnių emocijų. Ramus buvo ir šeimininkų rinktinės strategas Jevgenijus Murzinas, D. Lukašovui leidęs pasireikšti 19 min.

Toks pat atakų organizatoriaus žaidimo laiko vidurkis buvo ir atstovaujant „Lietuvos rytui“. Užtat ramybės iš T. Pačėso beveik niekada nesulaukdavo nei jis, nei kiti sostinės ekipos žaidėjai. Savo įžaidėjus – D. Lukašovą ir amerikietį Kendricką Browną – „Lietuvos ryto“ vairininkas dažnai sodindavo ant suolo po pirmo netiksliai sužaisto epizodo. Todėl pakeisti vienas kitą per rungtynes jiems tekdavo begalę kartų.

Ką aikštę palikusiam krepšininkui išrėždavo treneris, girdėdavo kelios – jei ne keliolika – priešakinių tribūnų eilių. Skardus T. Pačėso balsas bei išraiškingi gestai ukrainietį neretai pavydavo ir aikštėje. Bet palyginti T. Pačėsą D. Lukašovas turi su kuo.

„Aš su tokiais treneriais jau esu susidūręs – Saša Obradovičius buvo nemažiau emocionalus“, – šyptelėjo krepšininkas.

2008-2009 metais jis žaidė S. Obradovičiaus treniruojamoje „Kyiv“ komandoje. Plikagalvis serbas labiausiai „pasižymėjo“ pernai per minutės pertraukėlę vos nesusimušęs su savo auklėtiniu Berlyno ALBA (Vokietija) klube Alexu Renfroe.

– Kaip jūsų komandos draugai reagavo į žinią, kad Ukrainos rinktinės „namai“ rungtynėse su Kosovu bus Vilnius? – Krepšinis.lt paklausė D. Lukašovo.

– Niekam tai nebuvo netikėta. Visi kalbėjo, kad tai – geriausias variantas. Ukrainos santykiai su Lietuva turbūt yra patys artimiausi ir draugiškiausi. Todėl tikėjomės, kad žmonės ateis į salę ir palaikys mus. Viskas buvo suorganizuota puikiai, todėl tikrai likome patenkinti.

– Vis dėlto rungtynes stebėjo tik per šimtą žiūrovų.

– Nieko tokio. Suprantame, kad žaidžiame svetimoje šalyje. Tribūnų pagalbos šįkart nelabai ir reikėjo, nes viskas buvo aišku jau po dviejų kėlinių. Nepaisant to, atėję žmonės už mus sirgo iki pat pabaigos, ir dėl to jiems dėkoju.

– Pats triukšmingiausias „Lietuvos ryto“ arenoje paprastai būna T. Pačėsas. Ar trenerio šūksniai, keiksmai ir nuolatinis barimasis netrukdo krepšininkams?

– Kaip kam. Kai kuriems trukdo, kai kuriems ne. Aš, pavyzdžiui, gerai su juo sutariau. Jis tiesiog iš kiekvieno kaip įmanydamas reikalauja maksimumo, todėl ir būna toks „užsivedęs“. Turbūt taip T. Pačėsas parodo žaidėjams, kad pats visas 40 minučių dalyvauja rungtynėse. Savo energija jis verčia kitus neprarasti koncentracijos, žaisti agresyviai abiejose aikštės pusėse.

– Norėjote likti Vilniuje dar sezonui?

– Klubo organizacija buvo geriausia iš visų, kuriuose esu žaidęs. Deja, į naujo sezono komandos sudėtį nepatekau, bet neatsisakyčiau kada nors čia sugrįžti. Dabar turiu kelis klubų pasiūlymus, bet laukiu daugiau variantų.