Rinktinės įžaidėją palaiko gausi giminė

Kai žaidžia Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, prie televizorių sėda ir gausi Gajauskų nuo Šaukėnų (Kelmės rajonas) giminė. Rinktinės įžaidėjo Ado Juškevičiaus mama Birutė Gajauskaitė-Juškevičienė gimė Spaudžių kaime. Iki šiol Šaukėnuose ir Kelmėje gyvena Ado dėdės Jonas ir Vytautas.

Adas Juškevičius vaikystėje, paauglystėje dažnai Šaukėnuose lankydavosi. Dėdė Jonas jį išmokė ir arkliais joti.

Tikisi stebuklo

Ado Juškevičiaus mama Birutė Gajauskaitė-Juškevičienė – kilusi iš Šaukėnų krašto, Spaudžių kaimo, dabar su šeima gyvena Kaune.

Šiame mieste gimė ir užaugo ir rinktinės įžaidėjas Adas. „Sykį pamačiau skelbimą, jog į A. Sabonio krepšinio mokyklą kviečiami sportiški vaikai. Adui buvo gal devyneri metai. Nuėjome, priėmė, sūnui gerai sekėsi. Adas visada buvo stiprus fiziškai, į mūsų, Gajauskų giminę tikriausiai atsigimęs“, – pasakojo mama.

B. Juškevičienė tikisi, jog pasaulio krepšinio čempionate Lietuvos rinktinė padarys stebuklą ir iškovos bronzos medalius. „Daugiau tikėtis vargiai ar įmanoma. Rinktinė taip netikėtai ir skaudžiai neteko pagrindinio įžaidėjo, nėra ir Lino Kleizos. Jaunimui sunku, bet viliuosi, kad vyrai susitvarkys. Adui irgi nevienodai sekasi. Vienerias rungtynes prasčiau, kitas – jau geriau. Sūnaus tikslas ir didžiulis troškimas buvo žaisti už Lietuvą pasaulio čempionate. Tik labai gaila, kad į rinktinę pateko tokia kaina“, – sakė B. Juškevičienė.

Jaunystėje mama irgi labai mėgo sportuoti. Dalyvaudavo orientavimosi varžybose, bėgiojo, šoko pramoginius šokius. Žaidė ir krepšinį. Bet pasirinko su sportu nesusijusią specialybę – yra statybos ekonomistė.

„Vaikis neišpuiko“

Šaukėnuose gyvenantis Jonas Gajauskas apie savo sūnėną Adą kalbėjo tik gražius žodžius.

„Kad toks Adas ir yra. Neseniai, gal prieš kokį mėnesį, buvo pas mus Šaukėnuose, kai baigėsi jo žaidimo sezonas Vokietijoje. Nuvažiavome į mano ir Ado senelių tėviškę. Dar jis pafilmavo Šaukėnus. Visai toks pat likęs, vaikis neišpuiko, nors ir nemažai kaip sportininkas yra pasiekęs toks jaunas“, – sūnėną gyrė šaukėniškis.

J. Gajauskas Adą prisimena, kaip labai judrų, aktyvų berniuką. Tuomet gyveno prie ligoninės, daugiabutyje. Kieme buvo krepšinio lenta. Pažaisti susirinkdavo būrys vaikų. Adas išsiskyrė greitumu ir lankstumu, sunkiai būdavo pavejamas.

Dėdė Jonas savo sūnėną išmokė ir arkliais joti. Iš pradžių pratino joti ramesniu arkliuku, vėliau – ir greitesniu, ūmesnio būdo. „Nebijojo, gerai išmoko“, – pasakojo J. Gajauskas.

Stiprūs žmonės

J. Gajauskas sakė, jog visi septyni jo broliai, seserys, ir jis pats sveikata nesiskundė nuo vaikystės. Buvo stiprūs ir sveiki. Vos paaugę dirbo nelengvus fizinius darbus: arė, akėjo, daržus ravėjo, mėšlą mėžė, gyvulius liuobė, karves melžė. Būrys vaikų su tėvais gyveno mažyčiame name, viename kambaryje. Užsigrūdino, priprato prie nelengvos kasdienos.

Mėgo ir sportuoti. J. Gajauskas jaunystėje kilnojo svarmenis – dvipūdę. Yra ne tik Šaukėnų mokyklai, bet ir Kelmės rajonui atstovavęs. Su dvipūde galynėjasi ir Jono Gajausko sūnus.

Vytautas Gajauskas labiau linko prie futbolo. Kelmėje gyvenantis vyras gainiodavo kamuolį ir vyresnis būdamas, atstovaudavo Kelmės senjorų komandai.

Linki kuo didžiausios sėkmės

J. Gajauskas – sporto, ypač – krepšinio entuziastas. „Kai tik Adas žaidžia, visuomet stengiuosi rungtynes pažiūrėti“, – sakė šaukėniškis.

Šio pasaulio krepšinio čempionato rungtynių, kuriose kaunasi lietuviai, J. Gajauskas nepraleido nė vienerių.

„Kiek nervų, įtampos, sunku ir papasakoti. Ir kiek smagių akimirkų. Kaip malonu buvo matyti vieną po kito Ado tritaškius, krentančius į Pietų Korėjos krepšį. Tik vieno taiklaus metimo iki rekordo pritrūko. Bet svarbiausia, kad mūsų komanda laimėjo“, – emocijų neslėpė įžaidėjo dėdė.

Savo sūnėnui J. Gajauskas linkėjo kuo didžiausios sėkmės. „Suprantame, kad Adui, tik per plauką pakliuvusiam į rinktinę dėl Manto Kalniečio traumos, tenka didžiulė atsakomybė ir krūvis, todėl ne viskas ir sekasi taip, kaip norėtų dėl jaudulio ar patirties stokos. Mūsų visa giminė Adu labai didžiuojasi“, – sakė J. Gajauskas.