R.Petrauskas: kada pabus "Žalgirio" gynėjai? (analizė)

Prisipažinsiu – prieš savaitę buvau optimistas. Tikrai tikėjau, kad „Žalgiris“ gali įveikti savo žaidimo neradusį „Panathinaikos“. Tačiau taip jau sutapo, kad būtent tą vakarą graikai po ilgų ieškojimų tą žaidimą pagaliau atrado, kai tuo tarpu žalgiriečiai saviškį pametė kažkur tarp Kauno ir Atėnų.

Logiškų priežasčių ir pasiteisinimų tam nėra ir negali būti. Tačiau, kaip sutartinai kalbėjo patys komandos treneriai ir žaidėjai, Atėnų košmarą reikia pamiršti ir susikoncentruoti tik į šio vakaro rungtynes. Tik pamiršti nereiškia nepasimokyti, nes su tokiu žaidimu ir Lenkijos čempionų barjeras gali pasirodyti per aukštas.

Pirmiausia norint iškovoti trečiąją pergalę reikia, kad pagaliau pradėtų žaisti „Žalgirio“ gynėjai. Žvelgiant į komandos potencialą matosi neišnaudotų galimybių klodai, tačiau tam, kad jie pradėtų duoti derlių, reikia užkurti taškų rinkimo mašiną, kuri, kol kas, juda tik pirma pavara.

Abu Lietuvos rinktinės įžaidėjai, patys dalyvavę Europos čempionato finale, Eurolygoje kartu per vienerias rungtynes įmeta po 7 taškus ir atlieka po 4 rezultatyvius perdavimus. Tokių rodiklių neužtektų net vienam vidutinio lygio Eurolygos komandos įžaidėjui. Kažką pasakyti apie Martyno Pociaus žaidimą apskritai yra labai sunku. To žaidimo paprasčiausiai nėra.

Kita vertus, užtenka pažvelgti į Žalgirio sekmadienio varžovų stovyklą ir pamatysime kuo baigiasi bandymai lipdyti žaidimą tik pagal trenerio filosofiją, bet ne pagal žaidėjų galimybes. Dabar jau buvęs „Lietuvos ryto“ treneris Marcelo Nicola buvo smarkiai kritikuojamas už tai, kad neišnaudoja geriausių savo krepšininkų savybių, o vietoje to, dėlioja tokį rungtynių planą, kurio krepšininkai tiesiog nesugeba įvykdyti.

„Žalgirio“ stovykloje tokių problemų nesimato – geriausią formą šiuo metu demonstruoja komandos aukštaūgiai, todėl aplink juos ir statomas visas žaidimas. Tačiau norint tapti rimtu Eurolygos dalyviu ir prasimušti į atkrintamąsias, gyvybiškai svarbu, kad kuo greičiau į žaidimą įsijungtų ir komandos gynėjai.

Galima būtų ginčytis, kad svarų žodį viename ar kitame mače taria Renaldas Seibutis, arba Olivieris Hanlanas, tačiau sutikime, kad su penkiais krepšininkais Eurolygoje vargu ar galima kažką pasiekti. Juo labiau žaidžiant taip, kaip prieš savaitę. Belieka tikėtis, kad tai tebuvo nemaloni išimtis ir daugiau tokio vaizdo šiemet nebepamatysime.

O šį vakarą „Žalgiriui“ svarbiausia rimtai nusiteikti. „Stelmet“ jau įrodė, kad su jais juokauti negalima, ir bet koks atsipalaidavimo požymis gali kainuoti pergalę. Kauniečiai tokios prabangos žaidžiant namuose sau leisti tiesiog negali – grupės autsaiderius būtina nugalėti.

Per penkis turus dvi išvykose pasiektos pergalės ir du pralaimėjimai namuose – Kauno publika ištroškusi pergalių ir šiandien šis troškulys turi būti numalšintas. Net ir po Atėnų vis dar išlieku optimistas ir tikiu, kad pirmoji pergalė namuose bus pasiekta būtent prieš Lenkijos čempionus. Dar daugiau – būsiu drąsus ir spėsiu, kad ji turėtų būti iškovota didesniu nei 8 taškų skirtumu. Vis dėlto, tiek „ant popieriaus“, tiek ir aikštėje „Žalgiris“ yra geresnis, o galimybė namuose sudoroti silpniausią grupės komandą pasitaiko tik vieną kartą sezone.

O mane, tiesiogiai komentuojantį rungtynes, nuo 19:45 galėsite išgirsti „TonyBet“ internetinėje svetainėje