Liūdnas Trinchieri barė "sušiu" paverstą Birutį, stebėjosi Maneku ir turėjo blogų žinių dėl Butkevičiaus

Stebuklų metas baigėsi – Eurolygos atkrintamųjų kruizas pamojavo Kauno „Žalgiriui“ (14-19) raudonomis ir baltomis „Monaco“ (22-11) pliauškynėmis, kuriomis kunigaikštystės publika triukšmavo „Omnisports“ arenoje, rašo Krepšinis.lt.

„Skaudu. Tikiu, kad buvome konkurencingi, bet žaidėme su labai gera komanda – neatlaikėme jos atletiškumo“, – po pralaimėjimo 66:69 atsiduso Lietuvos čempionų strategas Andrea Trinchieri.

Eurolygos sezonas jo komandai baigsis po savaitės – išsigelbėjimo misija buvo per sudėtinga, ir žalgiriečiams tenka ją nutraukti.

Ketvirtadienį rungtynių pradžioje „Žalgiris“ klupinėjo lyg basomis žirgliodamas per aštrius Monako paplūdimių akmenis. Edmondas Sumneris pamiršo atakos laikrodį, Keenanas Evansas nerado nė menkiausio plyšio iškišti perdavimui, Tomo Dimšos mestas kamuolys nelietė lanko, o iš pirmų 8 kauniečių metimų tikslus buvo vienas.

Net ir patys nepataikydami iš toli, monegaskai gynėsi taip disciplinuotai, kad nurūko į priekį 15:4, pritildydami kelis šimtus į Monaką sugužėjusių Lietuvos krepšinio gerbėjų.

Donatas Motiejūnas anksti išsiuntė ant suolo pamąstyti Lauryną Birutį, Jaronas Blossomgame’as skriaudė po traumos į rikiuotę grįžusį Rolandą Šmitą.

„Jaučiu, kad rungtynes pralaimėjome pirmame kėlinyje, kai aikštėje trūko asmenybių, ir priešininkai mus tiesiog valgė be druskos. Tai buvo didžioji problema. Buvo labai sunku visą likusį mačą vytis tokią puikią ekipą. Atidavėme viską, tik pritrūko kelių geresnių individualių pasirodymų“, – komentavo A. Trinchieri, vėliau išsiplėtęs, ką turi omenyje.

Jo ekipa persigrupavo antrame kėlinyje, kai ne tik išlygino žaidimą, bet ir vedamas Dovydo Giedraičio ėmė mažinti dviženklį skirtumą. Tačiau nauju rūpesčiu virto Arno Butkevičiaus trauma „lygioje vietoje“.

Po pertraukos „Monaco“ žaidime jau buvo galima pajusti nuovargio, apie kurį prieš mačą kalbėjo treneris Saša Obradovičius, žymes. Vis dėlto šeimininkai rungtyniavo kaip patyrusi komanda: darė tiek, kad varžovai negalėtų įsikibti į gerkles – kaip „Žalgiriui“ per pastarąsias savaites pavyko triskart iš eilės žaidžiant namuose.

O paskutinį ketvirtį pradėję spurtu 8:0 ir apsirūpinę 15 taškų persvara, Prancūzijos čempionai jau turėjo visus tūzus savo saujoje. Kad ir kaip spardėsi pabaigoje į šturmą pakilę A. Trinchieri auklėtiniai, „Monaco“ laimėjo 11-ą kartą per paskutinius 12 turų.

 

„Norėdami nugalėti tokius varžovus išvykoje, turime pataikyti nedengiami. O to mes nepadarėme. Sunku buvo veržtis į baudos aikštelę, kur laukė Johnas Brownas, D. Motiejūnas – aukšti, atletiški. Jeigu Kemba Walkeris ir Yakuba Ouattara nesužaidė nė sekundės, tai reiškia, kad „Monaco“ norėjo rungtyniauti kaip įmanoma kiečiau.

Liūdžiu, nes svajojau, kad paskutinėse reguliaraus sezono rungtynėse su stipriausia Europos komanda dar pretenduosime į geriausių dešimtuką. Liūdžiu dėl mūsų sirgalių, bet žinau, kaip jie vertina kovą – o mano žaidėjai tikrai kovojo. Ko dar būtų galima iš jų prašyti? Juk nepaliepsi imti ir pataikyti nedengiamam. Bet mes persigrupuosime, kad laimėtume titulą Lietuvos krepšinio lygoje“, – žadėjo A. Trinchieri.

– Nervai buvo didelis faktorius šiose rungtynėse? – Delfi paklausė italo.

– Ne, bent jau ne svarbiausias. Aišku, tai visada yra šioks toks faktorius – juk kai būnate su žmona ir kai esate darbe nesijaučiate visiškai vienodai. Bet manau, jog blogiausia buvo pernelyg didelė pagarba varžovams ir kuklumas, parodytas mačo pradžioje. Jie mus suvalgė, D. Motiejūnas nustatė toną, o tada jau prasidėjo ir nervai.

– Ką pasakysite apie po dviejų minučių ant suolo pasodintą ir daugiau nebenaudotą L. Birutį?

– Sušis, iš jo buvo padarytas sušis. Niekada negalima dėl pralaimėjimo kaltinti vieno žaidėjo, bet esu labai nusivylęs dėl jo požiūrio. Mačiau jį išsiblaškiusį, užgultą didelės įtampos ir nusprendžiau, kad jis nežais. Niekas nėra svarbesnis nei komanda. Neketinu niekam siųsti kažkokių žinučių, bet mums jo reikėtų stabilesnio. Jis atvėrė kelią D. Motiejūnui, o šitaip pralaimėdamas mikrodvikovas nugalėtoju netapsi.

Sakyčiau, nuostabiai stabdėme Mike’ą Jamesą, neleidome varžovams prisirinkti taškų, ir tai mums kainavo daugybę jėgų – nuolatinė rotacija gynyboje, dvigubinimai. Tą darbą turėjo užbaigti aukštaūgiai, deja, Biras yra jautrus savo klaidoms. Jis pradėjo blogai ir tuomet paleido vadžias. Kadangi tai – nebe pirmas kartas, nusprendžiau daugiau žaisti žemu penketu.

Bet niekada nebadome pirštais kažko vieno. L. Birutis sužaidė daug puikių rungtynių. Jam tai bus skausminga, bet pamokanti patirtis, o rytoj – nauja diena.

– Pabaigoje B. Manekas bandė specialiai pramesti baudos metimą, bet darė tai taip akivaizdžiai, kad teisėjai atidavė kamuolį „Monaco“. Ar tame epizode nebuvo nesusikalbėjimo?

– To aš nesupratau, bet manau, jog pirmiausia turėsime tai aptarti rytoj tarpusavyje. Spėju, jog jis norėjo, kad kamuolys atšoktų jam atgal į rankas.

Bet tai aš nurodžiau pramesti, kad galėtume kovoti dėl atšokusio kamuolio – tik jis neatliko to tinkamai. Brady – labai protingas žmogus, manau, tiesiog pabandė kai ką, kas jam nepavyko. Tai – kol kas geriausias paaiškinimas, kurį galiu pasiūlyti. O jei kažkas galvoja, kad dėl to pralaimėjome rungtynes – taip nėra.

– Kas nutiko A. Butkevičiui?

– Sunki trauma – jis smarkiai pasisuko čiurną. Labai smarkiai.

– K. Evansas tepataikė 2 iš 8 tolimų metimų – su kokiomis kliūtimis jis susidūrė Monake?

– J. Brownu, Alpha Diallo, J. Blossomgame’u – aukštais, atletiškais vaikinais. Problema buvo ta, kad Keenanas buvo pernelyg vienišas – šalia reikia kito gynėjo, būtinai reikia. Varžovai K. Evansui skiria didžiausią dėmesį – kažkam kitam turi atsirišti rankos. D. Giedraitis ėmėsi iniciatyvos pirmoje pusėje, o kur buvo paskui? Kur Lukas Lekavičius?

– Ką pasakėte auklėtiniams po rungtynių rūbinėje?

– Lygiai tą patį kaip ir jums – kad man liūdna dėl jų, dėl sirgalių. Bet žinojome savo startinę padėtį – didžiuojuosi tuo, kaip lenktyniavome, kaip nepasidavėme. Šįkart nebuvome pakankamai geri, kad laimėtume, bet galime išeiti pakėlę galvas. Kai kurios komandos būtų palūžusios, kuomet skirtumas ketvirtame kėlinyje pasiekė 15 taškų, o mes grįžome į kovą, nors ir nespindėdami. Bet, žinote, prieš tave visada yra kažkas kitas, tavo varžovas – ne viskas priklauso vien nuo tavęs paties.

***

Svečiams „Omnisports“ arenoje nepadėjo traumuotas Karolis Lukošiūnas.

Pirmojo rato tarpusavio akistatą Kaune praėjusį gruodį „Monaco“ laimėjo 83:79. Tuomet „Žalgiriui“ dar vadovavo Kazys Maksvytis.

Per visą istoriją komandos susidūrė šeštą kartą, kauniečių sąskaitoje liko dvi pergalės.

Lietuvos čempionai Eurolygos reguliarųjį sezoną užbaigs balandžio 11 d. namuose priimdami titulą ginantį ir lyderio poziciją jau užsitikrinusį Madrido „Real“ (Ispanija), o „Monaco“ žais su Miuncheno „Bayern“ (Vokietija).