Lietuvos rinktinės laivui reikia naujo kapitono: kas juo galėtų tapti?

Paskutinės Lietuvos rinktinės rungtynės pasaulio čempionate Kinijoje turėtų tapti ir paskutinėmis Dainiaus Adomaičio minutėmis prie nacionalinės šalies komandos vairo.

Skaudžiai iš kovos dėl medalių pasitraukusios rinktinės vairininkas po treniruotės prieš artėjančią akistatą su Dominikos Respublikos komanda atskleidė, jog ketina prisiimti kaltę už į ketvirtfinalį nepatekusios ekipos rezultatus ir palikti vyriausiojo trenerio postą, rašo Alfa.lt.

„Man atrodo, kad čia pasakymas gali būti tik vienas. Kito nėra. Lietuvai būti tik tarp 16 stipriausių komandų nėra geras rezultatas. O už rezultatą atsako kas? Treneris. Aš kito varianto nematau. Čia net nesvarstytina. Sprendimas jau yra priimtas. Jau buvo prieš išvažiuojant pasakyta, kad tenkina vienintelis rezultatas – išėjimas į olimpines žaidynes.

Žinojome, ką turime pasiekti, o jeigu ne, tai viskas. Čia yra mano asmeninė pozicija, aš kaip žmogus keliu ambicijas sau“, – kalbėjo D. Adomaitis.

Jei 45-erių šakiškis laikysis žodžio ir paliks beveik trejus metus užimtą postą, Lietuvos rinktinei kitų metų vasarą vyksiančiame olimpiniame atrankos turnyre ir jei šis bus sėkmingas – olimpinėse žaidynėse, reikės naujo stratego.

Kas juo galėtų tapti?

Šarūnas Jasikevičius

Be abejo, daugelio Lietuvos krepšinio sirgalių žvilgsniai pasitraukus D. Adomaičiui imtų krypti į pastarųjų metų Kauno „Žalgirio“ sėkmės architektą Šarūną Jasikevičių. Visgi vargu, ar darbu klube besimėgaujantis Šaras persigalvojo ir panorėtų imtis darbo nacionalinėje komandoje.

Jis vienu pagrindinių kandidatų perimti rinktinės vairą buvo ir 2016-aisiais, kai darbą joje baigė Jonas Kazlauskas. Vis dėlto tuomet pasiūlymo varžytis dėl šio posto atsisakė pats strategas, vėliau išdėstęs, kodėl artimiausiu metu neplanuoja imtis darbo rinktinėje.

„Tai nėra mano didžiausia ambicija. Turiu šeimą, su kuria noriu praleisti daugiau laiko. Tai yra svarbiausias dalykas mano vasaromis“, – dar 2018-ųjų vasarį kalbėdamas su užsienio žiniasklaida sakė Š. Jasikevičius.

Ko gero, geidžiamiausias sirgalių treneris Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) kvietimą atmestų ir šiemet.

Jonas Kazlauskas

Kitas pasauliniu mastu žinomas, tik kitos kartos Lietuvos treneris.

Dusyk šalies rinktinei (1997-2001 ir 2013-2016 m.) jau vadovavęs krepšinio profesorius abu kartus savo darbus baigė ne pačiais maloniausiais akordais, tačiau nemaža dalis Lietuvos krepšinio sirgalių vis dar norėtų išvysti 65-ąjį gimtadienį šį rudenį švęsiantį strategą prie nacionalinės komandos vairo.

Visgi vargu, ar tokia mintimi žavėtųsi pats treneris, atrodęs išvargintas po praėjusio ketverių metų ciklo ir pastaruosius pusantrų metų nedirbęs jokiame krepšinio klube.

Nors trenerio karjeros J. Kazlauskas dar nebaigė ir dar ketina imtis darbo, vargu, ar jį dar išvysime tokioje milžiniško spaudimo darbovietėje kaip Lietuvos rinktinė.

Rimas Kurtinaitis

Maskvos srities „Chimki“ klube besidarbuojantis Seulo olimpinis čempionas nėra persisotinęs rinktine kaip J. Kazlauskas bei bent jau anksčiau rodė norą perimti nacionalinės komandos vairą, priešingai nei Š. Jasikevičius.

Visgi R. Kurtinaičio atveju iškyla kita problema – panašu, kad griežtojo 59-erių specialisto nenori patys rinktinės žaidėjai.

Dar 2016 m. Kurtis buvo laikomas bene ryškiausiu favoritu perimti vairą iš J. Kazlausko, tačiau galiausiai krepšininkų nuomonės atsiklaususi LKF jo nė neįtraukė tarp dviejų pagrindinių kandidatų, kuriais tapo D. Adomaitis ir Š. Jasikevičius.

Aštriai pasisakyti nevengiantis R. Kurtinaitis dar prieš šį pasaulio čempionatą pabėrė kritikos ir LKF vadovui Arvydui Saboniui, tad nors tokio lygio specialistai Lietuvoje nesimėto, išvysti legendinį snaiperį prie Lietuvos rinktinės vairo yra gana menkai tikėtina.

Kazys Maksvytis

Trejais metais už D. Adomaitį ir metais – už Š. Jasikevičių jaunesnis 42-erių darbėniškis laikomas dar viena naująja Lietuvos krepšinio trenerių žvaigžde.

Aukščiau bambos su Klaipėdos „Neptūnu“ ir Panevėžio „Lietkabeliu“ šokęs, o taip pat ir krūvą aukso medalių su Lietuvos jaunimo rinktinėmis susirinkęs strategas nuo šio sezono pradės legionieriaus karjerą Rusijoje.

Koją šiam specialistui gali pakišti nebent aukščiausio lygio varžybų patirties trūkumas, tačiau tokios minties oponentai argumentuotų, jog D. Adomaitis į Lietuvos rinktinės trenerio postą taip pat buvo paskirtas iš panašaus lygio komandų – prieš tai šakiškis buvo treniravęs tik Lenkijos ekipas, Utenos „Juventus“ ir „Neptūną“.

Tad tikimybė, jog LKF akys kryps į K. Maksvytį, yra išties nemaža. Juolab, kad ir pats kuklusis žemaitis vargiai galėtų atsisakyti galbūt jo karjeros šansu tapsiančio pasiūlymo.

Kęstutis Kemzūra

Dar vienas treneris, praeityje jau treniravęs Lietuvos rinktinę.

2010-2012 m. prie nacionalinės komandos vairo stovėjęs ir pasaulio čempionato bronzą iš Turkijos parvežęs K. Kemzūra buvo mėgstamas šalies krepšinio gerbėjų, tačiau pastaraisiais metais jis gerokai primiršo vyr. trenerio darbą – paskutinį kartą tokį jis dirbo treniruodamas Nimburko ČEZ klubą Čekijoje 2013-2015 m.

Davido Blatto asistentu jau eilę metų įvairiuose klubuose dirbantis K. Kemzūra veikiausiai neatsisakytų LKF pasiūlymo, tačiau didelis klaustukas iškyla dėl to, ar šie ryšis antrą kartą bristi į tą pačią upę.

Darius Maskoliūnas

Ketvirtus metus Šaro pašonėje Kaune dirbantis buvęs rinktinės įžaidėjas pasislinko tarsi į šešėlį – nors daugelis jį sezono metu mato po kelis sykius per savaitę, dėmesio centre atsiduriantis Š. Jasikevičius tarsi užgožia jo dešiniąja ranka tapusį jonavietį.

Visgi patirtį kaupiantis, o praeityje ir pats tiek „Žalgirio“, tiek Vilniaus „Ryto“ vyr. treneriu buvęs 48-erių D. Maskoliūnas neabejotinai turėtų atsidurti tarp kandidatų treniruoti Lietuvos rinktinę.

Klausimas šiuo atveju iškiltų tas pats, kaip ir Šaro atveju – ar pats D. Maskoliūnas ryžtųsi mesti patogų darbą spindinčioje organizacijoje ir, galbūt, galimybę kartu su Š. Jasikevičiumi ateityje keliauti į Eurolygos grandus ar net NBA klubą.

Dėl FIBA rengiamų „langų“, nacionalinių komandų treneriai būna reikalingi kone viso sezono metu, tad pasirinkęs treniruoti rinktinę, D. Maskoliūnas veikiausiai būtų priverstas atsisakyti darbo „Žalgiryje“.