Kiek iš tikrųjų esame "pamaldūs" antrai Lietuvos religijai?

Šiandien jau esame pasiekę tą etapą, kai apie Lietuvos priklausomybę nuo krepšinio žino visas pasaulis, o šalies gyventojų širdys nori nenori ima plakti greičiau vos tik per radijo imtuvus pasigirsta Marijono Mikutavičiaus balsas, traukiantis „Tris milijonus“. Tačiau mes per mažai kalbame apie tai, kokie esame krepšinio aistruoliai ir ką pats krepšinis reiškia mūsų tautai, rašo DELFI.

Ar tai tik azartiškas troškimas, kad mūsų komanda būtų stipriausia ir triuškintų visus iš eilės? O gal mes kalbame apie nuolatinę kovą dėl titulų ir norą įrodyti savo pranašumą prieš kitus? Ar krepšinis, galų gale, mums tėra tautos vienybės simbolis ir tradicija, kurią palaiko net ramiai prie televizorių ekranų vakarais susėdančios šeimos?

Siekiant kuo labiau suprasti, kokiais krepšinio aistruoliais esame ir kaip atrodome iš šalies, Lietuvoje buvo atliktas tyrimas apie lietuvių fanų archetipus. Šio tyrimo pagrindas – garsaus psichoanalitiko Carlo Gustavo Jungo pradėta ir plėtota archetipų teorija. Ši C. G. Jungo teorija bėgant laikui skirtingų mokslininkų buvo įvairiai plėtojama, tačiau pamatinė jos idėja išliko nepakitus: archetipas yra mūsų pasąmonėje slypintis kolektyvinio mąstymo ir elgesio modelis, pirmapradė prigimtis, kurią mes arba girdime ir pripažįstame, arba slopiname, varžome ir niokojame, bet nuo kurios negalime atsiriboti.

Mokslinėje literatūroje įvardijami šeši pagrindiniai archetipai vadinami nevienodais vardais, tačiau jų apibūdinimai per daug nesiskiria. Šiais archetipais paremtą „NeedScope“ tyrimą atlikusi bendrovė TNS LT rėmėsi visuotinai priimtais šios srities analizės standartais ir analizavo Lietuvos krepšinio gerbėjus, naudojant Azartiško žiūrovo (drąsus, dinamiškas, nepriklausomas), Valdingo žiūrovo (užtikrintas, dominuojantis, išskirtinis), Išmanančio žiūrovo (tikslingas, kompetentingas, kontroliuojantis), Nuosaikaus žiūrovo (rūpestingas, atsargus, jautrus), Draugiško žiūrovo (prieinamas, draugiškas, atviras), ir Lengvabūdiško žiūrovo (pramogaujantis, nerūpestingas, spontaniškas) archetipus.

Krepšinį žiūrime skirtingai

Įvertinus Lietuvos krepšinio fanų nuostatas ir elgesį žiūrint krepšinio varžybas, visi šalies krepšinio gerbėjai buvo suskirstyti į skirtingus tipus. Daugiau nei penktadalis, 22 proc., pagal atsakymus buvo priskirti Ramiems. Taip pat Lietuvoje yra beveik penktadalis Draugiškų (19 proc.) ir 18 proc. Azartiškų. Šie trys tipai sudaro 59 proc. Lietuvos krepšinio aistruolių.

TNS LT Tyrimų ekspertizės vadovė Daiva Plauškaitė-Camacho Andrade sako, kad Ramūs ir Draugiški lietuvių fanai skaičiumi pranoksta Azartiškus, todėl krepšinio stebėtojai Lietuvoje daugiausiai yra ramūs, tradicijas puoselėjantys žiūrovai namuose arba rungtynes žiūrintys draugiškose kompanijose ir krepšinį vertinantys labiau kaip šventę nei kovą.

„Aršių, pergalių žūtbūt siekiančių ar paskui savo komandą į kitas valstybes važiuojančių fanų Lietuvoje yra mažiau nei ramiai ir net beveik neutraliai šią sporto šaką stebinčių lietuvių“, - teigia D. Plauškaitė-Camacho Andrade.

Kiek mažiau, 16 proc. yra Išmanančių bei 14 proc. Valdingų krepšinio žiūrovų, o mažiausiai – vos 12 proc. – šalyje krepšinio varžybas stebi Lengvabūdiškieji. Nors iš pažiūros toks pasiskirstymas gali lengvai nustebinti, paanalizavus Lietuvos krepšinio gerbėjus iš arčiau, šaliai būdingiausi ir mažiau būdingi archetipai tampa suprantami bei pateisinami.

Dažniausiai Lietuvoje sutinkami Ramūs arba Draugiški fanai

Ramūs aistruoliai į krepšinį žiūri, kaip į laiko leidimą su šeima. Jiems nėra svarbiausių rungtynių – jos visos svarbios tol, kol tai tampa fonu pokalbiams ir buvimui su šeima. Ramūs Lietuvos fanai nėra labai emocionalūs, todėl rungtynes žiūri gana neutraliai, tačiau pastebi ir gali mėgautis gražiu savo rinktinės žaidimu.

„Tai, kad šalyje daugiausiai Nuosaikių galima paaiškinti tuo, kad krepšinis yra laikomas antra Lietuvos religija. Krepšinis pas mus – masinis reiškinys, todėl natūralu, jog jis tampa tradicija tiems, kurie įpratę laiką leisti su šeima namuose, prie bendro vakarienės ar pietų stalo“, - sakė D. Plauškaitė-Camacho Andrade.

Tuo metu Draugiški fanai labiausiai vertina gerą draugų kompaniją ir pozityvias emocijas, kurias jiems suteikia krepšinis. Juos tiek Lietuvoje, tiek bet kurioje kitoje šalyje dažniausiai galima pamatyti baruose ar masinėse vietose prie didelio ekrano. Jiems nebūtina vykti kartu su šalies rinktine stebėti rungtynių gyvai, Draugiškųjų archetipui rungtynės vyksta ten, kur yra jų draugai ir teigiamos emocijos.

Nors Nuosaikieji ir Draugiškieji šalyje sudaro daugumą, rungtynes jie žiūri dėl skirtingų priežasčių. Draugiškųjų tarpui priskiriami šalies gyventojai iš krepšinio nori išgauti kuo daugiau teigiamų emocijų, kad tai taptų pagrindas šventei kartu su gausiu draugų būriu. O Nuosaikieji krepšinį vertina labiau per šeimos vertybių prizmę – jiems tai tradicija, dalis vakaro su šeima ritualo, ne svarbiausias, tačiau svarbus įvykis. Tačiau pagrindinis skirtumas tas, kad Nuosaikiųjų meilė krepšiniui nepasižymi ėjimų į miestą ar emocijų rodymu.

Širdyse gajus karingumas

Nors kalbėdami apie krepšinio aistruolius dažnai įsivaizduojame karingus, veidus šalių vėliavomis išmarginusius ir balso netaupančius žiūrovus, verta prisiminti, kad tokia išorė bei elgesys būdingi tik Azartiškiems krepšinio fanams.

„Azartiškieji yra tie, kuriuos dažniausiai pamatysi arenoje, kur vyksta rungtynės. Su jais lengvai siejasi staigi emocijų kaita, adrenalinas, nuolatinė įtampa. Krepšinis tokiems žmonėms gyvenime turi ypatingą vietą. Kiekvienos rungtynės Azartiškiems krepšinio aistruoliams yra vis kita kova, todėl jei tik turi galimybes – jie visose jose ir dalyvauja. Čempionato metu jiems tenka sugadinti daugiausiai nervų, nes jie labiau už kitus išgyvena tiek teigiamas džiaugsmo, tiek neigiamas pralaimėjimo bei liūdesio emocijas. Kita vertus, jokio kito archetipo atstovai taip nejaučia ir nepalaiko savo komandos, kaip Azartiškieji“, - labiausiai Lietuvoje paplitusius archetipus lygino D. Plauškaitė-Camacho Andrade.

Lengviausia Azartiškuosius lyginti su Draugiškaisiais, nes tiek vieni, tiek kiti varžybas stebi triukšmingiau. Kita vertus, nors Draugiškieji ir triukšmauja, jų triukšmas visuomet panašesnis į šventinį klegesį, o ne karo maršus. Tuo metu Azartiškųjų vieta – prie pat aikštelės. Jie yra, tarsi, šeštas žaidėjas, kuris kartu su komanda išgyvena tiek šilta, tiek šalta. Šie fanai kamuolio nesivaro ir nemėto, bet savo buvimu, emocijomis bei balsais visuomet rūpinasi, kad žaidimas priešininkų komandai virstų pragaru.

Krepšinio aistruoliai, kuriuos matome rečiau

Mažesnę dalį – 41 proc. Lietuvos krepšinio gerbėjų sudaro 16 proc. Išmanančių, 14 proc. Valdingų ir 12 proc. Lengvabūdiškųjų. Jiems priskiriami krepšinio gerbėjai rungtynių metu atrodo i relgiasi skirtingai.

Valdingi ir Išmanantys – rungtynes yra linkę žiūrėti namuose, tačiau pačias rungtynes jie stebi skirtingai. Valdingi paprastai savo dėmesį skiria finalo rungtynėms, apdovanojimams, rungtynėms, kuriose žaidžia legendiniai žaidėjai arba medalių įteikimo ir daug pasiekusios komandos pagerbimo ceremonijoms, o Išmanantys įdėmiai seka kiekvieną mačą, nes jiems svarbu žaidimo taktika. Trumpiau tariant, Išmanantiems rūpi trenerio darbas, strategija, jie laiko save krepšinio, kaip sporto šakos, ekspertais, o Valdingiems rūpi rezultatas, pergalės ir triuškinantis skirtumas.

Kita vertus Išmanantiems, kaip pastebi ir D. Plauškaitė-Camacho Andrade, krepšinis nėra vien pramoga ar aistra. Jų akimis krepšinis – nuoseklus procesas, kuriame figūruoja mąstymas, strategija ir deriniai. Todėl kuo labiau konkrečios varžybos tuo pasižymi, tuo įdomesnės ir svarbesnės jos tampa Išmanantiems. Jeigu kitiems archetipams priskiriami asmenys daugiau galvoja apie žaidėjus ir visą rinktinę, Išmanantys visuomet stovi arčiau trenerio ir geriausiai supranta ir įvertina jo strategijas, mąstymą ar taktiką.

Mažiausias krepšinio aistruollių segmentas – Lengvabūdiškieji

„Nors Lengvabūdiško krepšinio aistruolio archetipas mažiausiai būdingas Lietuvai, tokių žiūrovų šalyje vis tiek yra ir jie sudaro 12 proc. nuo visų. Jiems rungtynių metu rūpi viskas, kas nesusiję su pačiu sportu: tai gali būti smagūs kostiumai, netikėta atributika, neįtikėtini metimai, grumtynės ar dėmesio trokštantys į aikštelę rungtynių metu išbėgę žiūrovai. Tokie fanai krepšinį žiūri tikėdamiesi pramogų, o ne gražaus, profesionalaus žaidimo“, - apibūdino D. Plauškaitė-Camacho Andrade.

Šventė, kurią šalyje švenčiame įvairiai

Nors pasaulio krepšinio čempionatas mūsų šalyje yra įvykis, neverta pamiršti, kad vieningai tautiečiai žiūri tik į patį čempionato faktą. Pats rungtynių stebėjimas, vertinimas ar reiškiamos emocijos Lietuvos krepšinio aistruolių tarpe neišvengiamai skirsis.

„Lietuva nekantriai laukė 2014 metų pasaulio krepšinio čempionato. Penktadalis šalies gyventojų palaikys Lietuvos rinktinę azartiškai ir aršiai, didesnė dalis į šį įvykį žiūrės kaip į tradiciją, dingstį susiburti visai šeimai, bičiuliams ar tiesiog kaip į gražią krepšinio šventę, kurią reikia džiaugtis su kuo didesniu draugų būriu ir pasiimti iš to tik teigiamą emociją“, - apibendrino D. Plauškaitė-Cmacho Andrade.

Tad įsibėgėjant čempionatui, verta ne tik pamąstyti, kokie būtent aistruoliai esame mes, bet ir kaip bei su kuo mums geriausia stebėti rungtynes. Juk gali būti, kad artimiausi draugai, save laikantys Nuosakiais žiūrovais, visai nesupras mūsų karo maršo ir Lietuvos trispalve išmarginto veido, o mes, būdami Azartiški, per prievartą kelsime juos ant kojų ar tempsime į miestą, net nesusimąstydami, kad krepšinį jie pratę žiūrėti kitaip...