Kas laukia Lietuvos rinktinės žaidėjų?

Lietuvos rinktinės nariai pirmadienį grįžo iš Pasaulio taurės turnyro, kuriame užėmė ketvirtą vietą. Didžioji dalis krepšininkų Tėvynėje neužsibus, ant nosies – klubinis sezonas. Naujienų portalas Alfa.lt nusprendė pasižvalgyti po būsimas lietuvių darbovietes ir apžvelgti jų laukiančius iššūkius.

Jonas Valančiūnas, Toronto „Raptors“ (Kanada)

Vidutiniškai planetos pirmenybėse rinkęs po 14 taškų ir atkovojęs po 8 kamuolius, uteniškis buvo rezultatyviausias mūsiškių žaidėjas. Aukštaūgis Lietuvos rinktinėje debiutavo 2011-aisiais ir kasmet tapdavo vis rimtesne jėga po krepšiu. Praėjusį sezoną su Toronto „Raptors“ NBA atkrintamąsias pasiekęs krepšininkas šiemet su Kanados klubu bandys nužygiuoti dar toliau.

Tai, kad „Raptors“ ambicijos pagrįstos, rodo rezultatai – Dwane'o Casey auklėtiniai 2013–2014 m. reguliariajame sezone Rytų konferencijoje iškovojo 48 pergales ir į priekį praleido tik Majamio „Heat“ ir Indianos „Pacers“. Artėjantį sezoną J. Valančiūnas aikštėje turėtų praleisti dar daugiau laiko, o jo renkami dvigubi dubliai dar padažnėti.

Renaldas Seibutis, Stambulo „Darassufaka“ (Turkija)

Turkai galės mėgautis 29-erių veržliojo gynėjo reidais ir nuoširdžiu bendravimu su krepšinio mėgėjais. Tris sezonus Vilniaus „Lietuvos ryte“ praleidęs R. Seibutis atstovaus į pirmąjį šalies divizioną sugrįžusiai „Darussafaka“ ekipai. Naujoji lietuvio komanda ketina mesti iššūkį pripažintiems turkų grandams – „Galatasaray“ ir „Fenerbache Ulker“ klubams.

Renaldas ištisus metus į priekį tempė nuolat buksavusį „Lietuvos rytą“, o Ispanijoje ant parketo atletas praleisdavo po 29 minutes. Natūralu, kad sezono pradžioje krepšininkas nebus šviežias, tačiau naujoje komandoje savo vietą R. Seibutis turėtų rasti greitai. Po 10 taškų ir 3 rezultatyvius perdavimus pasaulio čempionate atlikdavęs sportininkas šį sezoną nesivaržys jokiame tarptautiniame turnyre.

Vilniuje R. Seibutis liko be titulų, o Turkiją pasirinko dėl priimtinų finansinių sąlygų. Sunku įsivaizduoti, kad Turkijos čempionate„Darussafaka“ galėtų nukauti teisėjų dažnai palaikomą „Fenerbache Ulker“, tačiau iškovoti šalies taurę naujoji lietuvio komanda tikrai gali.

Darjušas Lavrinovičius, Emilijos Redžo „Grissin Bon“ (Italija)

Praėjusį sezoną brolis praleido neramumų draskomoje Ukrainoje, kur gynė Kijevo „Budivelnyk“ garbę. Užtikrintą sezoną klube turėjęs veteranas stabilumą demonstravo ir rinktinėje – pelnydavo po 8 taškus, o tritaškius metė įspūdingu 57 procentų taiklumu.

34-erių krepšininkas netrukus netrukus persikels į Italiją. „Grissin Bon“ ekipa, kuriai taip pat atstovauja ir Rimantas Kaukėnas, praėjusį sezoną iškovojo Iššūkio taurę ir debiutuos Europos taurėje. Jeigu išvengs traumų, Darjušas antrame pagal pajėgumą Senojo žemyno turnyre vėl gali būti sunkiai sulaikoma jėga. Klubo tikslai paprasti – patekti į kitą Europos taurės etapą ir užimti kuo aukštesnę vietą Italijos čempionate ir šalies taurėje.

Italijos klubą pusiau rimtai galima vadinti senelių prieglauda, kurioje sau vietą atranda praeityje Madrido „Real“ ir Sienos „Montepaschi“ gretose žaidę krepšininkai. Lietuviai, nepaisant amžiaus naštos, turėtų išlaikyti aukštą meistriškumo lygį ir perduoti patirtį jaunesniems komandos draugams.

Adas Juškevičius, Vilniaus „Lietuvos rytas“ (Lietuva)

Paskutinę akimirką į rinktinės dvyliktuką patekęs Adas daugelį nustebino taikliais tritaškiais, tačiau vadovauti komandos atakoms jam sekėsi kur kas sudėtingiau. Iš Vokietijos lygos vidutiniokų klubo į „Lietuvos rytą“ persikėlęs atletas šį sezoną bus ypač suinteresuotas atskleisti geriausius savo sugebėjimus ir įrodyti savo vertę.

Sostinės klube įžaidėjo vaidmenį greičiausiai atliks Billy Baronas ir Paulius Dambrauskas, o A. Juškevičius rungtyniaus sau priimtinesnėje gynėjo pozicijoje. Adas turėtų gauti daug žaidybinio laiko, ypač LKL pirmenybėse. Krepšininką puikiai pažįsta Prienuose su juo dirbęs treneris Virginijus Šeškus.

Martynas Pocius, Stambulo „Galatasaray“ (Turkija)

Iš „Žalgirio“ į Turkijos vicečempionų klubą atvykstantis M. Pocius planetos pirmenybėse pelnydavo po 8 taškus. „Galatasaray“ vadovus Duke'o universiteto absolventas sužavėjo Eurolygos „Top 16“ etape, kai į būsimos komandos krepšį įmetė 26 taškus ir pasiekė asmeninį rezultatyvumo rekordą.

Pademonstruoti kažką panašaus, vilkėdamas turkų komandos marškinėlius, M. Pocius gali Klaipėdoje, mat „Galatasaray“ yra Eurolygos debiutanto „Neptūno“ varžovas D grupėje. Prestižiniame turnyre M. Pociaus klubas taip pat kausis su Belgrado „Crvena Zvezda“, Valensijos „Basket“, Vitorijos „Laboral Kutxa“ ir Pirėjo „Olympiacos“ krepšininkais.

Donatas Motiejūnas, Hjustono „Rockets“ (JAV)

Be galo daug dirbantis, turintis daug sprogstamos energijos, tačiau neretai perdegantis. Taip dažniausiai apibūdinamas šis sunkusis krašto puolėjas. Ispanijoje geru metimu iš toli pasižyminčio žaidėjo taikiklis buvo kaip reikiant užsikirtęs – tikslą pasiekė tik 4 metimai iš 20.

D-Mo savo antrame NBA sezone vidutiniškai žaisdavo po 15 min. (pasirodė 62 rungtynėse), pelnydavo 6 taškus ir atkovodavo 4 kamuolius. Sėkmingiausiai lietuviui susiklostė kovo 21-osios mačas su Minesotos „Timberwolwes“ klubu. Jame lietuvis pelnė 20 taškų (karjeros rekordas) ir atkovojo 6 kamuolius.

Artimiausia ateitis? Niekas dramatiškai nesikeis. D. Motiejūnas toliau kantriai dirbs ir lauks savo šanso. Visi reikalai iš esmės pradės judėti kitą vasarą, kai pasibaigs tarp klubo ir žaidėjo galiojantis kontraktas. O kol kas Donatui toliau teks tūnoti Dwighto Howardo ir Jameso Hardeno šešėlyje. „Rockets“ turėtų pasiekti NBA atkrintamąsias, tačiau jose kažką pasiekti Hjustono klubui vėl bus labai sunku.

Jonas Mačiulis, Madrido „Real“ (Ispanija)

Bene kovingiausias rinktinės žaidėjas su „karališkuoju“ klubu sutartį pasirašė tik su viena mintimi – pagaliau iškovoti Eurolygos trofėjų. Su Atėnų „Panathinaikos“ komanda lietuvis dukart iš eilės pasiekė turnyro ketvirtfinalį, tačiau perlipti šio barjero graikai nepajėgė.

29-erių puolėjas taškus gali rinkti iš įvairių aikštės vietų ir imtis lyderio vaidmens. Vis dėlto treneriai dar labiau vertina jo kibios gynybos sugebėjimus. „Real“ dvejus metus suklupo Eurolygos finale, nors beveik viso sezono metu demonstravo nuostabų krepšinį. Madridiečiai taip pat sieks susigrąžinti Ispanijos čempionato auksą ir apginti šalies taurę.

Paulius Jankūnas, Kauno „Žalgiris“ (Lietuva)

Tai bus jau 11-asis kairiarankio sezonas „Žalgiryje“. Komandą krepšininkas buvo pakeitęs tik vieną kartą karjeroje – 2009–2010 m. jis rungtyniavo Maskvos srities „Chimki“ klube, tačiau po metų grįžo į Kauną. Ilgametis komandos kapitonas sieks penktą kartą iš eilės tapti Lietuvos čempionu ir garbingai pasirodyti Eurolygoje.

Iš Pauliaus triuškinamų dėjimų ir įspūdingų šuolių niekas nesitiki, tačiau jis tikrai bus vienas iš „Žalgirio“ lyderių. Tikram baudos aikštelės „betonuotojui“ kompaniją priekinėje linijoje palaikys įsisenėjusias traumas išsigydęs Robertas Javtokas ir ant rinktinės slenksčio buvęs jaunasis Artūras Gudaitis.

Mindaugas Kuzminskas, Malagos „Unicaja“ (Ispanija)

Šio žaidėjo karjera, kaip ir pasirodymas Pasaulio taurėje, klostosi banguotai. M. Kuzminskas nuo suolo čempionate pakildavo tik epizodiškai, tačiau mače su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) komanda jis tapo maloniu siurprizu (15 taškų ir 9 atkovoti kamuoliai).

25 metų krepšininkas 2009-aisiais rimtai svarstė apie teisėjo karjerą, tačiau tuomet jo talentas pražydo Šiaulių„Šiauliuose“, vėliau sulaukė savo šlovės valandos ir „Žalgiryje“. Charizmatiškasis Joanas Plaza prieš metus krepšininką pasikvietė į Malagą. Pirmasis sezonas užsienyje M. Kuzminskui prasidėjo sunkiai, Eurolygoje ekipa sustojo ties „Top 16“ etapu, o Ispanijoje liko ketvirta.

Lietuvos rinktinės treneris Jonas Kazlauskas ne kartą yra atkreipęs dėmesį į puikius Mindaugo fizinius duomenis, tačiau, anot trenerio, koją sportininkui kiša per minkštas charakteris. Įdomu, kaip M. Kuzminskui saulėtoje Malagoje seksis šiemet?

Šarūnas Vasiliauskas, Sopoto „Trefl“ (Lenkija)

Rinktinės įžaidėjas praėjusį sezoną laimėjo šalies taurę ir Lenkijos čempionato bronzos medalius. Akivaizdu, kad rungtyniauti aukščiausiu lygiu Šarūnui nesisekė – per visą čempionatą jis atliko 10 rezultatyvių perdavimų ir padarė 9 klaidas. Be to, Š. Vasiliauskas pataikė tik 2 tritaškius iš 11.

Kalnietį bandęs pakeisti žaidėjas pateko į atvirą ugnį ir sulaukė nemažai aistruolių kritikos. Daug klausimų apie krepšininko meistriškumą sukėlė mačas su australais, kuriame Š. Vasiliauskas sunkiai sugebėdavo pergabenti kamuolį į kitą aikštės pusę.

Lietuvis dar bent metus rungtyniaus Sopote ir bus Dariaus Maskoliūno auklėtiniu. Jeigu žaidėjas vis dar turi ambicijų žaisti aukščiausiu lygiu, šis sezonas turėtų tapti lūžiu jo karjeroje.

Simas Jasaitis (be klubo)

Dvejus metus Krasnodaro „Lokomotiv“ klube praleidęs snaiperis priverstas ieškotis naujos darbovietės. Reikia pripažinti, kad blankokas pasirodymas planetos pirmenybėse S. Jasaičio rinkos kainos nepakėlė. Puolėjas Ispanijoje vidutiniškai aikštėje praleisdavo po 13 minučių ir rinkdavo tik po 2 taškus.

Į ketvirtą dešimtį įkopusio krepšininko kūnas vis labiau varginamas traumų, o žaidimo kreivė eina žemyn. S. Jasaičiui pasirašyti pelningą kontraktą kasmet darosi vis sunkiau, o šis ruduo – puikus to įrodymas.

Vis dėlto Tel Avivo „Maccabi“ ir Vitorijos „Tau Ceramica“ klubams atstovavęs Simas parako dar turi. Lauksime tęsinio.

Kšištofas Lavrinovičius (be klubo)

Su nežinia kol kas priverstas taikstytis ir Kšištofas. Praėjusį sezoną brolis pradėjo „Žalgiryje“, o vėliau persikėlė į Valensijos „Basket“. Aukštaūgis ispanų ekipoje pelnydavo po 7 taškus ir atkovodavo po 2 kamuolius. Tokie rezultatai klubo vadovams nepasirodė itin aukšti ir kontraktas pratęstas nebuvo.

Nuspėti sunku, tačiau Kšištofo karjera gali pakrypti į tokias valstybes kaip Rusija, Vokietija, Turkija.