Janavičius buvo sugalvojęs dukrai vardą, jei "Neptūnas" eliminuotų "Žalgirį

Klaipėdos „Neptūnas“ pasirašė naują, dvejus metus galiosiančią sutartį su užsispyrimo ir teigiamų emocijų nestokojančiu dzūku – Žygimantu Janavičiumi. Pastarajame sezone alytiškis fiksavo beveik po 7 rezultatyvius perdavimus per rungtynes vidurkį, o dar 2021/2022 m. sezono pradžioje tapo absoliučiu šios kategorijos karaliumi, kai rungtynėse su Vilniaus „Rytu“ atliko 1369 sėkmingą perdavimą.

„Aš jau sakiau, kad kai tokį rekordą padarai, reiškia per ilgai užsibuvai toje lygoje, – juokavo Ž. Janavičius. – Bet žinoma labai džiaugiuosi įrašydamas save į Lietuvos krepšinio lygos metraščius. Dabar lieku Klaipėdoje ir bandysime tą kartelę dar labiau pakelti, kad kitiems būtų sunkiau prisivyti.“

Jau ketvirtąjį sezoną uostamiestyje pasitinkantis Žygimantas atvirai apie praėjusio sezono sunkumus ir džiaugsmus, sumažėsiančią rolę naujajame sezone ir daugiau – „bcneptunas.lt“ interviu.

Žygimantai, ir toliau vilkėsi „Neptūno“ marškinėlius artėjančiame sezone. Ar galima teigti, kad Klaipėda jau tapo tavo antrais namais?

Na taip. Vienas iš prioritetų pastaraisiais metais ir buvo tas tęstinumo klausimas, norėjosi likti Klaipėdoje. Įpratau prie visko, matau kaip organizacija su metais keičiasi, bet dabar man atrodo, kad vadovai atrado savo kryptį ir bandysiu toliau žengti kartu.

Kaip žinai, naujuoju komandos treneriu paskirtas praeitame sezone asistentu dirbęs Mindaugas Brazys. Ar jau kalbėjote apie ateinantį sezoną su treneriu? Kaip manai kaip jam seksis?

Teko jau kalbėti su treneriu. Kaip ir iš pradžių jie su Dainiumi Adomaičiu planavo likti kartu, dėliojo viską ateinančiam sezonui, bet dabar Mindaugas turės progą tapti vyriausiuoju treneriu. Man patinka, kad jis turi savų idėjų, į viską žvelgia pozityviai. Apie kažkokias taktikas nekalbėjome, dabar labiau treneris koncentruojasi į tą galutinę sudėties dėlionę. Tiesiai šviesiai man pasakė, jog mano žaidimo laikas kažkiek sumažės ir tos atsakomybės mažiau turėsiu. Bet kokiu atveju padėsiu komandai visais būdais.

Praėjęs sezonas, atsižvelgiant į statistinius rodiklius, tau buvo gan sėkmingas, bet kaip pats prasitarei, treneris yra tau numatęs mažesnę rolę. Ar manai, kad gali tuos rodiklius išlaikyti?

Vidury sezono tie statistiniai rodikliai buvo prastesni, bet įvykus trenerių rokiruotei pradėjau geriau žaisti. Dabar kaip bus sunku pasakyti. Aišku tie skaičiai ne viską lemia, mano prioritetas ir ambicijos visada buvo pirmiausia geri komandos rezultatai. Todėl kitame sezone gali tie mano skaičiai ir pakristi, bet jei komanda užtikrintai rungtyniaus, bus džiugu.

Praėjusį „Neptūno“ sezoną galima pavadinti amerikietiškais kalneliais. Žvelgiant dabar, ar manai, kad buvo galima pasirodyti geriau?

Po fakto kalbėti kas būtų kitaip visada yra lengva, bet matėme kaip viskas baigėsi. Dar ir praėjusiame sezone su komanda kalbėjome, kad svarbu į kiekvienas rungtynes ateiti nusiteikus ir kovoti dėl pergalės. Nes galime prisiminti tas kertines dvi dvikovas su Alytaus ir Jonavos komandomis, kai kontroliavome žaidimą praktiškai tris kėlinius, o lemiamoje atkarpoje sugriūdavome. Tai jei tie du pralaimėjimai būtų pergalės, gal būtume užėmę ne 7, o 4 reguliaraus sezono vietą. Kad ir koks „Žalgiris“ buvo tame sezone, niekas prie jį vis tiek nenori žaisti jau ketvirtfinalyje.

Pats ketvirtfinalyje su „Žalgiriu“ nežaidei ketvirtose ir penktose serijos rungtynėse dėl traumos. Ar sunku buvo į viską žvelgti iš šalies, o ne būti kartu su komandos draugais ant parketo?

Tai žinoma, kad sunku. Man asmeniškai visada yra lengviau eiti ir žaisti, nei stebėti iš šalies, nes tada automatiškai tu klausai trenerių, kaip ir ką daryti, žinai savo užduotis ir jas stengiesi kuo geriau įvykdyti. Tai vienareikšmiškai žaisti geriau, nei stebėti. Bet kokiu atveju reikia pagirti komandos draugus, kurie šauniai kovėsi.

Taip pat tos serijos metu tau gimė dukra. Girdėjau įdomią tavo istoriją, kokį vardą su žmona būtumėte davę, jei „Neptūnas“ būtų laimėjęs ketvirtfinalį.

Buvo tokia istorija (Juokiasi). Ketvirtfinalyje su „Žalgiriu“ jau buvo ta dukros laukimo stadija, kad bet kuriuo metu sulauksiu skambučio su naujiena. Ir taip išpuolė, kad buvo mano tėčio gimtadienis, o jo vardas yra Viktoras. Tai pasakiau aplinkiniams, komandos draugams, kad jei laimėsime penktąsias serijos rungtynes, duosim dukrai vardą Viktorija. Bet istorija, kaip matėme, pasisuko kita linkme ir teko galvoti kitą vardą.

Ar sunku buvo sugalvoti kitą vardą?

Prisipažinsiu – nelengva. Kito varianto ir negalvojau, tikėjau komandos draugais.

Ko tikėtis „Neptūno“ sirgaliams kitame sezone?

Aš kaip ir sakiau, kad svarbiausia atrasti visai organizacijai tą sėkmingą viziją ir ja žygiuoti į priekį. Tai automatiškai pagerėtų ir žaidimas ir fanai būtų patenkinti. Kaip ir kalbėjo Mindaugas Brazys, mums reikia į aikštę eiti kovoti dėl kiekvieno kamuolio, kiekvieno centimetro, o kai sirgaliai matys, kad atiduodame visas jėgas, jie tai vertins ir nuoširdžiai mus palaikys. To ir linkiu sau ir visai komandai.