Iš rinktinių gydytojo lūpų – patarimai visiems krepšininkams

Vytenis Trumpickas jau daugiau nei 14 metų dirba su Lietuvos nacionaline vyrų krepšinio rinktine. Šiuo metu jis yra ir Lietuvos krepšinio rinktinių vyr. gydytojas. Per tą laiką medikas matė daug įvairių krepšininkų traumų ir, tikriausia, dar daugiau padėjo jų išvengti.

Apie krepšininkų traumas ir jų prevenciją – ne tik profesionaliems, tačiau ir pradedantiems krepšininkams aktualus pokalbis su V. Trumpicku.

– Kiek teisingas teiginys, kad sporto medikų labai svarbi darbo dalis yra traumų prevencija, o ne gydymas, ir kodėl?

– Nepažįstu nė vieno profesionalaus sportininko, kuriam būtų pavykę išvengti traumų. Tačiau esu tikras, jog dalies traumų būtų galima išvengti, pirmiausia – saikingai dozuojant krūvį ir tinkamai jam rengiantis. Gana didelį sportinių traumų kiekį lemia vis dar nepakankamas dėmesys traumų prevencijai. Deja, vakarietiškos tendencijos į sveikatą investuoti avansu, kai dar nieko neskauda, Lietuvoje skinasi kelią labai pamažu. Tuo metu Pasaulinė sveikatos organizacijos statistika rodo, jog tinkama profilaktika yra žymiai pigesnė nei traumų gydymas vėliau.

Kalbant apie sportą, jam būtina rengtis iš anksto, tarsi darytum namų darbus. Prie krūvio reikia pratintis pamažu, palaipsniui jį didinant, neskubant ir neužsibrėžiant pernelyg didelių tikslų. Tai galioja visiems be išimties – profesionalams, ir mėgėjams, nes žmonių anatomija, fiziologija panaši. Pagrindinis principas – prieš bet kokią sunkesnę nei įprastą fizinę veiklą būtinas apšilimas, suaktyvinant kraujotaką ir sušildant raumenis, kad jie būtų pasirengę darbui. Apšilimas tiesiog būtinas ypač peržengusiems 30 m. ribą. Nes su amžiumi lėtėjant medžiagų apykaitai, raumenų ir sausgyslių aprūpinimui krauju ir naudingomis medžiagomis, organizamas tampa mažiau atsparus, didėja traumų rizika.

Pavojingiausios – iki pabaigos neišgydytos traumos. Dalis sportininkų, norėdami greičiau grįžti į rungtynes, nebaigia viso reabilitacijos kurso, taip save pasmerkdami užburtam traumų ratui ir lėtiniams skausmams.

– Kaip svarbu traumų prevencijos principus suprasti jauname amžiuje? Ir nuo kelių metų?

– Juo anksčiau jaunieji sportininkai supras, kad traumų prevencijos reikia tiek pat, kiek treniruočių, subalansuotos mityba, vitaminų vartojimo, tinkamai parinktų profilaktinių priemonių (ortopediniai vidpadžiai ir pan.), tuo ilgiau tęsis karjera, mažiau bus stabdomas tobulėjimas, greičiau bus pasiekta užsibrėžtų tikslų.

Mano nuomone, nuo pat pirmų dienų specializuotose treniruotėse vaikai (nuo 7-8 metų) turi būti mokomi traumų prevencijos. Apšilimas prieš kiekvieną intensyvesnę fizinę veiklą tiesiog BŪTINAS (suaktyvinama kraujotaka, apšildomi raumenys ir pan.).

Iš pradžių, sudominant vaiką, viskas turi būti pateikiama žaidimų forma, kad vaikai neišsigąstų monotoniško apšilimo, Palaipsniui tai turėtų tapti rutina.

Labai svarbu su amžiumi suasmeninti apšilimą atsižvelgiant į kiekvieno sportuojančio poreikį, esamas mikrotraumas, anatominius aspektus ir problemines vietas.

– Daug dirbate ne tik su rinktinėmis, tačiau ir su vaikų/paauglių projektais, tokiais kaip Talentų karta. Kokias pastebite medicinines problemas, atsiradusias dėl netinkamos traumų prevencijos arba panašių dalykų.

– Daug metų stebime jaunuosius krepšinio talentus, kuriems LKF tikrai skiria didelį dėmesį, finansavimą, organizuoja medicininius patikrinimus, apmoko prevenciniu programų. Tenka pastebėti, kad profilaktiškai patikrinę sportininkus randame begalę problemų – ir raumenyno, ir laikysenos arba kitokių. Nepakankamai dėmesio skiriama raumenims stiprinti, traumų prevencijai. Talentingas krepšininkas žaidžia dviejose ir net trijose amžiaus grupėse, patiria tikrai milžiniškus krūvius, neturi laiko atsistatyti. Deja, taip patiriamos rimtos traumos, kurios ne vienam pristabdo karjera ir net užveria galimybes pasiekti aukščiausią lygį. Į jo vietą stoja kitas, eilė visada yra…

– Kokių universalių patarimų duotumėte krepšininkams, siekiantiems ilgos karjeros?

– Reguliariai tikrintis sveikatą, atkreipti dėmesį į rekomendacijas. Būtinas apšilimas prieš kiekvieną fizinį krūvį. Įvykus traumai reikia nutraukti fizinį krūvį, kol išsiaiškinate, kas tiksliai atsitiko ir ar galite toliau sportuoti. Neskubėkite grįžti į buvusį aktyvumo lygį, kol pilnai neišsigydote traumų. Dažnai sportininkai taip nekantrauja grįžti į sporto salę, kad vos pasijutę geriau jau įsivaizduoja esą visiškai pagiję ir nutaria reabilitacijos netęsti. Visada sportininkams sakau, kad reikia galvoti apie ateitį, o ne siekti rezultato čia ir dabar. Prieš pradedant vėl sportuoti, būtina visiškai pasveikti, tik taip bus išvengta komplikacijų ir pakartotinių traumų