A.Brazys: jei neatsibus rinktinės žaidėjai, "Žalgiris" turės vargo

Nors po LKL grandų dvikovos tarp Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ netrūksta kalbų, kad jėgų pusiausvyra tarp abiejų komandų išsilygino, ilgametis „Žalgirio“ žaidėjas ir treneris Algirdas Brazys yra įsitikinęs, kad pranašumas ir toliau išlieka Kauno komandos pusėje.

Tiesa, su viena sąlyga – jeigu „Žalgiryje“ esantys rinktinės kandidatai pradės demonstruoti kito lygio krepšinį.

Pirmoji Tomo Pačėso ir Šarūno Jasikevičiaus akistata Vilniuje vykusiose rungtynėse baigėsi „Lietuvos ryto“ vedlio pergale – „Siemens“ arenoje vykusį mačą šeimininkai laimėjo 78:72. Nors po mačo daugelis apeliavo į faktą, kad „Žalgiris“ juto nuovargį po penktadienį vykusio Eurolygos mačo su „Real“, pats Š. Jasikevičius tai griežtai paneigė.

„Tikrai ne. Komandoje žaidžia daug rinktinės žaidėjų, pripratusių ne prie tokių krūvių“, – nukirto Šaras.

Visgi A. Brazys mano, kad naujasis „Žalgirio“ strategas šiek tiek blefavo, taip norėdamas spustelėti kol kas norimo žaidimo lygio nerodančius rinktinės krepšininkus.

Specialisto nuomone, būtent „Žalgiryje“ esantys rinktinės kandidatai – Mantas Kalnietis, Renaldas Seibutis ir Martynas Pocius – kol kas yra didžiausias „inkaras“, trukdantis kauniečiams demonstruoti kokybiškesnį krepšinį.

Savo nuomone krepšinio specialistas pasidalijo su portalu Krepšinis.lt

Apie jėgų pusiausvyrą. Taip, iš dalies jėgų pusiausvyra šiuo metu yra tolygesnė, tačiau Š. Jasikevičiaus žodžiais apie nuovargio nebuvimą aš nelabai tikiu. To nuovargio kauniečiai tiesiog negalėjo nejausti, mačas vyko vėlai penktadienį, jam ruošiantis įdėta daug jėgų, atliktos analizės. O laiko pasiruošti mačui su „Lietuvos rytu“ beveik nebuvo. Taigi, Šaras taip pasakė nenorėdamas ieškoti pasiteisinimų, toks jo sprendimas. Tuo metu „Lietuvos rytas“ tikrai buvo geresnėje situacijoje, turėjo beveik savaitę laiko pasirengimui. Kaip ir T. Pačėsas, dirbantis su vilniečiais jau visą mėnesį. O Š. Jasikevičius dirba tik savaitę.

Aš tikiu, kad jis turi minčių ir idėjų, tačiau visų idėjų įgyvendinimui reikia turėti ne tik laiko, bet ir sudėtį. Deja, kol kas ant popieriaus esančios pavardės ir yra tik pavardės, o žaidimas – netekinamas. Nepaisant to, „Žalgirį“ vis tiek laikyčiau favoritu. Kai baigsis Eurolygos sezonas, žalgiriečiai galės koncentruotis vien tik LKL, o tada ir pamatysime tikrąjį vaizdą. Eurolyga jau nelabai tikiu, o LKL čempionate „Žalgiris“ savo pranašumus turėtų išnaudoti.

Apie rinktinės žaidėjus „Žalgiryje“. Apskritai, norint kažką pasiekti, „Žalgiris“ turi sulaukti didesnio rinktinės narių indėlio. Gaila, tačiau pagal savo galimybes kol kas žaidžia tik Paulius Jankūnas. Ir Renaldas Seibutis, ir Martynas Mocius, ir Mantas Kalnietis kol kas labai nuvilia. Atrodo, kad jie būtų persistotinę krepšinio, o gal tiesiog nebeatitinka Eurolygos lygio. Galima kalbėti apie tam tikras duobes, tačiau kai jos tęsiasi jau antrą sezoną – problemų reikia ieškoti kitur.

Akivaizdu, kad šitie žmonės buvo pirkti kaip potencialūs lyderiai, iš jų daug tikėjosi ir vadovai, ir tas pats Gintaras Krapikas, tačiau kol kas išspausti nieko nepavyko. Galbūt tai padarys Š. Jasikevičius. Jeigu tai pavyks, „Žalgiriui“ nereikės ir papildomo vidurio puolėjo, apie kurio įsigijimą pastaruoju metu aktyviai šnekama. Apskritai, problemos su rinktinės žaidėjais kilo ir „Lietuvos rytui“, kuris jais pasitikėdamas Europos taurės starte patyrė visišką fiasko.

Apie „Lietuvos ryto“ naujoką. Nicolasą Laprovittolą stebėjau pusę metų, tačiau taip ir nesupratau, ar jis įžaidėjas, ar jis atakuojantis gynėjas. Aikštėje vyravo visiškas chaosas. O dabar, prisijungus Kendrickui Brownui, iš karto matosi, kad vaizdų jis čia dar gali pridaryti. Pagal žaidimo braižą matyti, kad vilniečiams jis duos naudos. Manau, kad „Lietuvos rytas“ su N. Laprovittola išsiskyrė ne tik dėl paties argentiniečio noro. Jeigu būtų norėjęs, būtų T. Pačėsas jį pasilikęs, tačiau akivaizdu, kad jam toks žaidimo braižas netiko.

Apie L. Lekavičių. M. Kalniečio situacija jau daug aptarinėta ir akivaizdu, kad jo žaidimas kol kas tikrai netenkina. Tačiau man labai gaila ir Luko Lekavičiaus. Pernai jis į traukinį įšoko lyg kokia kometa, rinktinės treniruočių stovyklos pradžioje taip pat stebino, o kas nutiko per pastarąjį pusmetį, sunku suprasti. Panašu, kad atsirado kažkokios psichologinės problėmos, nes dėl darbo treniruotėse tikrai probelmų neturėtų kilti.

Man Luko atsiradimas buvo kaip šviesulys įžaidėjų padangėje, netgi žmonės į rungtynes eidavo žiūrėti specialiai jo. Deja, vėliau dėl kažkokių priežasčių Lukas buvo nusodintas. Tikiuosi, kad Š. Jasikevičius šį perspektyvų krepšininką reabilituos – tai jau buvo matyti per rungtynes su „Lietuvos rytu“. Nors Lukas ir nesužaidė labai gerai, treneris juo pasitikėjo ir leido į aikštę. Visiems reikėtų tikėtis, kad jis vėl atsiskleis.

Apie A. Gudaitį. Su persikėlimu iš Kauno į Vilnių A. Gudaitį užklupo bėdų virtinė. Kad jis kažką parodytų, reikia, kad krepšininkas būtų normalios sportinės formos. Gaila, tačiau sveikatos problemos kol kas kiša koją, tačiau T. Pačėsas aukštaūgiui turėtų padėti atsiskleisti.

Apie trenerių faktorių. Faktas, kad T. Pačėso ir Š. Jasikeivičiaus figūros – neeilinės. Ir kai tokie žmonės stoja prie pagirndinių komandų vairų, jas tampa įdomu stebėti ne tik kaip trenerius, bet ir kaip asmenybes. Kaip treneriams, jiems dar reikia duoti laiko. O kaip asmenybės jie traukia jau dabar. Įdomu ne tik specialistams, bet ir žiūrovams – jie daro reklamą krepšiniui. Galų gale „Siemense“ buvo daug žmonių, o ką jau kalbėti apie būsimas rungtynes „Žalgirio“ arenoje.