"Žalgiriui" bloga naujiena dėl žadamos naujos FIBA tvarkos?

Ateinantis sezonas gali būti paskutinis, kuomet Kauno „Žalgiris“ galės naudotis ilgalaike Eurolygos licencija. Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) dar šiais metais nusiteikusi reformuoti antrą pagal pajėgumą žemyno turnyrą, o po jo ateitų eilė ir stipriausiai lygai. FIBA perėmus Eurolygos kontrolę, teisę žaisti joje kasmet pelnytų Lietuvos čempionai.

Pirmadienį pasklidusius gandus apie Europos klubų turnyrų sistemos pertvarką patvirtino iš FIBA Europos zonos valdybos posėdžio grįžęs Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Špokas. Pasak jo, FIBA galiausiai apsisprendė dėl ilgai ruošto reformos projekto, pagal kurį ateityje liks du tarptautiniai turnyrai.

Jau rudenį turėtų startuoti naujo formato jungtinės ULEB Europos taurės ir FIBA „Iššūkio taurės“ varžybos, į kurias numatyta priimti 64 komandas.

M. Špoko teigimu, Lietuva gaus dvi vietas: viena ekipa iškart pateks į grupių etapą, kita žais atrankos turnyre. Prie dalyvių ateityje prisijungs ir klubai, nesėkmingai pasirodę atrankos į pajėgiausią lygą varžybose.

Tiesa, kurios Lietuvos komandos bus pakviestos varžytis naujame turnyre, M. Špokas pasakyti negalėjo, nes kol kas nežinomos sąlygos ir minimalūs kriterijai, kuriuos privalės atitikti visi klubai.

„Integruota ir Baltijos krepšinio lyga, regis, bus galima patekti ir šiuo keliu. Bet dar reikia palaukti, nes yra neaiškumų“, – teigė M. Špokas.

Savo ruožtu, elitinio turnyro organizavimą FIBA iš Eurolygos planuoja perimti nuo 2016-2017 metų sezono. Jame turėtų dalyvauti 16 klubų, pusė iš jų turės garantuotas vietas.

Nors M. Špokas neatskleidė, kurios komandos patenka į privilegijuotųjų sąrašą, neoficialiais duomenimis, „Žalgirio“ šioje kompanijoje nėra. Teigiama, kad kvietimai paruošti Maskvos CSKA, Stambulo „Fenerbahce“ ir „Anadolu Efes“, Tel Avivo „Maccabi“, Atėnų „Panathinaikos“, Pirėjo „Olympiakos“, „Barcelona“ ir Madrido „Real“.

Tačiau kelialapis į atnaujintą Eurolygą pažadėtas Lietuvos, Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos čempionams. Paskutines keturias vietas turnyre užims atrankos rėtį įveikusios ekipos.

Tuo tarpu žemyno žiniasklaidoje garsiai nuskambėjęs gandas apie net 150 mln. eurų prizinį fondą, kuriuo klubus vilios FIBA, panašu, buvo laužtas iš piršto. Bent jau antrame pagal pajėgumą turnyre komandoms dabar žadamos kur kas kuklesnės premijos.

„Už patekimą į aštuntfinalį numatyta po 10 tūkst. eurų, už ketvirtfinalį – 15 tūkst. ir taip toliau. Iš viso bus išdalinti 3 mln. eurų, be to, nebus starto mokesčio ir jokių užstatų. Bet koks bus visas turnyro biudžetas, kol kas neaišku“, – sakė M. Špokas.

Neaišku ir tai, kaip į revoliucinius FIBA sprendimus reaguos kiti krepšinio žaidėjai: nacionalines žemyno lygas vienijanti ULEB organizacija, Eurolygos administracija ir patys klubai, nemažai prisidėję prie dabartinio turnyrų modelio sukūrimo.

Eurolygos nariai posėdžiauja pirmadienį Barselonoje (Ispanija) ir neabejotinai laužys galvas ne tik dėl to, kam išdalinti vardinius kito sezono kvietimus, bet ir kaip atsakyti į FIBA ėjimą.

„Manau, kad su ULEB yra kalbamasi, jiems pasiūlytos dvi vietos FIBA vykdomajame komitete. Čia konflikto, manau, nėra. Turbūt buvo bendrauta ir su Eurolyga. Palaukime, pažiūrėsime, kokios žinios ateis iš Barselonos. Laikas parodys, kas ką praranda ar įgauna. Bet aiškumo reikėjo, buvo noras, kad viskas sustotų į piramidę ir būtų aišku, kas už ką atsakingas. Tik gaila, kad sprendžiama gana vėlai“, – svarstė M. Špokas.

Krepšinio užkulisiuose jau svarstoma, kad FIBA gali naudoti ne tik meduolį, bet ir bizūną: atsisakę įsilieti į naują sistemą, klubai ar teisėjai susilauktų sankcijų.

„Yra taisyklės, kurias laužant kenčia klubas arba federacija, kuriam jis priklauso. Bet dabar dar nekalbėkime apie tai, kas gali grėsti“, – įvykiams už akių nenorėjo užbėgti LKF generalinis sekretorius.