"Lietuvos ryto" dublerių treneris S.Buškevicas: Vilnius tapo antraisiais namais

Vilniaus „Lietuvos ryte“ 2005-2006-ųjų sezone žaidęs Sandis Buškevicas šiuos metus apibūdina kaip prisiminimus, kurie išliks visam gyvenimui.

Ir ne be reikalo. Su sostinės ekipa latvis sėkmingai debiutavo Eurolygoje, triumfavo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) ir Baltijos krepšinio lygos (BBL) pirmenybėse. Praėjusį sezoną į Vilnių Sandis grįžo kaip vienas iš trenerių štabo asistentų, o šį rudenį pasitiko besidarbuodamas su dublerine komanda „Perlas-MRU“.

„Stengiuosi žaidėjams duoti viską, ką tik galiu geriausio ir labai tikiuosi, kad jiems tai pravers ateityje. Ruošiame juos vyrų krepšiniui. Labai džiaugsimės dėl kiekvieno, kuriam pavyks žengti į aukštesnį lygį ir žaisti LKL komandoje“, – kalbėjo treneris.

S.Buškevicas oficialiai klubo svetainei papasakojo prisiminimus apie auksinius „Lietuvos ryto“ laikus, kalbėjo apie dabartinį darbo ritmą ir teigė, kad laikina vyriausiojo trenerio Arvydo Gronskio netektis, kuris kartu su „Lietuvos rytu“ išvyko į Turkiją, komandai neigiamos įtakos nepadarys.

Artėjantį savaitgalį „Perlo-MRU“ (6-6) krepšininkai Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) dukart susitiks su Marijampolės „Sūduva-Mantinga“ (10-2) ekipa.

– Kaip jaučiatės gyvendamas ir dirbdamas Vilniuje?
– Jaučiuosi labai gerai. Po profesionalaus krepšininko karjeros treneriu dirbu jau ketvirtąjį sezoną. Dvejus metus Estijoje dirbau vyriausiuoju „Valga“ ekipos treneriu, vėliau atvykau į Vilnių. Esu labai dėkingas „Lietuvos ryto“ vadovybei už galimybę dirbti ir tobulėti būtent šioje sistemoje. Šiuo metu geresnės vietos tam negaliu įsivaizduoti. Taip jau susiklostė, kad Vilnius tapo mano antrieji namai. Miestas labai gražus, man ypač patinka čia gyventi ir dirbti.

– Įprasta jūsų darbo diena. Kaip ji atrodo?
– Gyvenu krepšiniu. 9.30 val. turime rytinę treniruotę, dirbame ties žaidėjų metimu ir individualia technika. Po to važiuoju namo ir iki vakarinės treniruotės ruošiu priešininkų analizės medžiagą. Tai reiškia, kad žiūriu 2-3 būsimo varžovo rungtynes, ieškau jo silpnųjų ir stipriųjų pusių. Grįžęs po vakarinės treniruotės įsijungiu televizorių arba kompiuterį ir žiūriu krepšinį (juokiasi).

– Kuo dabartinė jūsų veikla su jaunimu „Perlo-MRU“ komandoje skiriasi nuo darbo „Lietuvos ryte“?
– Skirtumas tas, kad dabar galiu mokyti, dalinis savo ir kitų daug mačiusių trenerių patirtimi. Noriu, kad tai būtų efektyvu, todėl pats skaitau daug literatūros, ieškau informacijos apie treniruočių metodus. Tai, kas man būna artima – realizuoju. Stengiuosi žaidėjams duoti viską, ką tik galiu geriausio ir labai tikiuosi, kad jiems tai pravers ateityje.

– „Perlas-MRU“ iškovojo 4 pergales iš eilės. Kokie pagrindiniai faktoriai lėmė tokią sėkmingą atkarpą?
– Esame jauna komanda. Krepšininkai prieš šį sezoną buvo surinkti iš skirtingų komandų ir nebuvo kartu žaidę, todėl aikštėje trūko tarpusavio supratimo. Tam reikėjo laiko. Pozityvų impulsą mūsų komandai davė ir Remigijaus Suginto atėjimas. Žaidėjai treniruotėse dirba sunkiai, o tai visada atsiperka.

– Ar tarp dabartinių komandos žaidėjų matote krepšininkų, kurie tikrai galėtų praverti „Lietuvos ryto“ duris?
– Talentingų žaidėjų turime. Bet, kaip rodo praktika, vien talento nepakanka. Kiekvienoje treniruotėje reikalingas maksimalus darbas ir koncentracija. Tai reiškia, kad turi klausyti trenerio nurodymų ir nekartoti klaidų. Ruošiame juos vyrų krepšiniui. Jau dabar keli iš jų treniravosi su „Lietuvos rytu“ ir tai džiugu. Ar kas nors sugebės įsitvirtinti parodys laikas. Labai džiaugsimės dėl kiekvieno, kuriam pavyks žengti į aukštesnį lygį ir žaisti LKL komandoje.

– Turbūt pasiruošimas šios savaitės rungtynėms kiek kitoks nei įprastai, nes laikinai netekote A. Gronskio?
– Viskas tvarkoje, ruošiamės rungtynėms kaip įprasta. Arvydas tuoj grįš iš Turkijos ir vėl bus su mumis.

– 2005-2006 m. sezone kartu su „Lietuvos rytu“ debiutavote Eurolygos turnyre, laimėjote LKL ir BBL titulus. Kokie jūsų prisiminimai apie šį sezoną?
– Prisiminimai patys geriausi. Iš karto po sezono Rusijoje man paskambino agentas ir pranešė, kad Vilniaus klubas nori su manimi pasirašyti kontraktą. Žinojau, kad komanda žais Eurolygoje ir tai buvo didelis pliusas. Kiekvieno krepšininko svajonė yra patekti į klubą, kuris žaidžia Eurolygoje ar NBA, tad daug negalvojęs sutikau. Vyriausiuoju treneriu tuomet dirbo Nevenas Spahija. Kolektyvas buvo puikus. Savo žaidimu tuometinį komandos pasirodymą Eurolygoje visus privertėme minėti geru žodžiu (šypsosi). Mums visai nedaug trūko iki patekimo į aštuntuką. Žinoma, čempionų titulas BBL ir LKL pirmenybėse taip pat buvo puiku. Tai – prisiminimas visam gyvenimui.

– Žaidėte vienoje komandoje su Andriumi Šležu, kuris šiuo metu dirba treneriu Vilniaus krepšinio mokykloje. Ar su juo palaikote ryšius?
– Bendraujame, palaikome ryšį. Vasarą buvau pakviestas pravesti jo auklėtiniams treniruotę. Man buvo labai įdomu. Pamačiau, kad Andriaus požiūris į darbą profesionalus. Manau, tai labai svarbu treniruojant tiek jaunimą, tiek profesionalus.

– Tą patį sezoną klube rungtyniavo Robertas Štelmaheris ir Frederickas House’as. Ką manote apie šias asmenybes?
– Tai buvo puikūs metai, atmosfera komandoje buvo kovinga, buvome visi kaip vienas kumštis. Robertas ir Frederickas buvo aukšto lygio žaidėjai. Su Robertu bendraujame daugiau, bet ir Fredo nepamirštu (juokiasi).

– Kada ir kaip spėjote išmokti lietuvių kalbą?
– Ją išmokau daugiausiai bendraudamas. Jau viską suprantu ir pats galiu kažką pasakyti. Sakyčiau, tai visai nesunki kalba, juo labiau, kad panašių žodžių ir latvių kalboje. Man rodos, kad lietuviams latvių kalbą suprasti ir išmokti šiek tiek sunkiau, todėl neverčiu žmonos to daryti. Bet tai tik laikinai (juokiasi).

– Ką manote apie dabartinę Latvijos krepšinio padėtį ir Kristapą Porzingį?
– Padėtį vertinu pozityviai, apie ją galima spręsti pažvelgus į įvairias amžiaus rinktinės ir jų pasiekimus. Formuojasi tikrai labai gera vyrų komanda, visose pozicijoje auga konkurencingi žaidėjai. Bėgant laikui galime pasiekti aukštumas. Kristapas ateityje mūsų rinktinėje bus didelė jėga. Jis savo debiutinį NBA sezoną pradėjo su didžiuliu pasitikėjimu ir jis visų tų pagyrimų nusipelnė. Tapau Niujorko „Knicks“ gerbėju.